Autoriaus Archyvai: sielosmintys

sielosmintys

Trumpai apie save. Mano vardas yra Indrė Larssen. Gyvenu Norvegijoje, nors visada sakiau, kad gyvenu dviejose šalyse. Stebėdama jaunus Lietuvos veidus, jų veiklą, kūrybą, vis labiau ir labiau degu noru gyventi Lietuvoje. Gal kada tai pavyks ir fiziškai, bet širdimi aš ten esu. Anykščių krašto žmonės ir tie, kurie tuomet domėjosi jaunųjų literatų kūryba, pažinojo mane kaip «penkiolikmetę, kuri parašė romaną». Tų romanų iš tiesų buvo keturi. Už kalbos vaizdingumą lietuvos rašytojai skyrė pirmąją M.Katiliškio premiją. Paskui stojo ilga tyla. Dabar mėginu grįžti prie kūrybos žodžiu. Tik tuomet mane domino veisliniai šunys, arkliai, ir paauglio svajonėse gyvenantys personažai. Po dvidešimties metų interesai pasikeitė, žvilgsnis pakrypo vidun ir ėmė ieškoti grožio mažuose reiškinėliuose. Tad susilpnėjo poreikis didelių apimčių kūrybai. Tiesiog dalinuosi tuo, ką esu supratusi, ir ypač pajutusi. Kviečiu susipažinti su mano kukliomis eilutėmis.

Ir dar. Maldelė už mylimą

Maloningas Valdove. Įmeski džiaugsmo pinigą į mano mylimojo sielos vandenis, ir te ramybės švelnūs ratilai užlieja visą jo esybę. Reklama

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Pora atsivėrimų

Viešpatie, sutelk mus dvasioje, ten, kur visuomet gyvename Tavo karalstėje, ir kas tada mums mūsų aplinkybės! O jos išsirikiuoja lyg žolės stiebeliai, besitiesiantys  į saulę. *** *** *** Kartais išgirstu labai liūdną giesmę. Bet ji yra tokia nežemiškai graži, kad … Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Uncategorized

…nebeiškęstas

Kol mano sodai virsta mišku… ir samanos budina uolienas sapnams…  pomiškiai tankūs paslepia kelius į prasmę… o paukščių  tyla vilioja žiemą… , – Mano požemių pasieniais šoka ugnelių šviesos…, knyga guli atversta amžinai kantri… Ir kai naktis bus jau dabar… … Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Poezijos skiltis | Parašykite komentarą

***

Iš kur Tos dainos tampa Naujom… visą Dieną širdis panirus Geruman Vakaro pienas Žadina Miegui… šiąnakt Sieksiu Žvaigždės prieangius Ūkų papėdėse mylimą Pamaitinsiu… Paskui skrisiu Žemyn, atgal, Greičiu be proto… kai Ryto Vėsos man plaukus nuo Veido praskleis Nusijuoksiu Supratus

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Kelionės

tavo eilės, viešpatie, kur beeičiau ir ką beglostyčiau akim – pakrantės, pasislėpusios snigimo uždangoj, viršūnės, lekiančios pro mano langus, miestelio triukšmas, minamas šaligatviais baltais, – jos teka kaip gaiviausia upė, kaip lašai per dvasios stiklą srūva ir ramina širdį, sutvirtina … Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

  …Kai vėjas lūpom švelnumo pilnom mylavo ražienas ir širdį man kvietė dangun, sėdėjau ten dieną ir visą rytą ir mintį vieną verpiau: pas tave mane, die,  pas tave.. … Kai vėjas mostais rūsčiais kitądien grūmėsi ant ežero su mano … Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Karaliaus vaiko namai

Mano laimės paskliautės bekraštės Aidi giesmėm nei džiugiom, nei liūdnom Jos laiko skliautus ir dingsta jų aukšty.. Paukštelis atklydęs susiveja lizdą. Čia jo ramybės laukai ir skambantis miškas. Čia pilna jų, paukščių, tarytum vaikų Per vestuvių pokylį.. Per amžius tuokiuosi su … Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Poezijos skiltis | Parašykite komentarą