Pora atsivėrimų

Viešpatie, sutelk mus dvasioje, ten, kur visuomet gyvename Tavo karalstėje, ir kas tada mums mūsų aplinkybės! O jos išsirikiuoja lyg žolės stiebeliai, besitiesiantys  į saulę.

*** *** ***

Kartais išgirstu labai liūdną giesmę. Bet ji yra tokia nežemiškai graži, kad kai pasineriu į ją, man nebereikia jokių linksmų dainelių, kurios skamba mano namuose.

 

Reklama

sielosmintys

Trumpai apie save. Mano vardas yra Indrė Larssen. Gyvenu Norvegijoje, nors visada sakiau, kad gyvenu dviejose šalyse. Stebėdama jaunus Lietuvos veidus, jų veiklą, kūrybą, vis labiau ir labiau degu noru gyventi Lietuvoje. Gal kada tai pavyks ir fiziškai, bet širdimi aš ten esu. Anykščių krašto žmonės ir tie, kurie tuomet domėjosi jaunųjų literatų kūryba, pažinojo mane kaip «penkiolikmetę, kuri parašė romaną». Tų romanų iš tiesų buvo keturi. Už kalbos vaizdingumą lietuvos rašytojai skyrė pirmąją M.Katiliškio premiją. Paskui stojo ilga tyla. Dabar mėginu grįžti prie kūrybos žodžiu. Tik tuomet mane domino veisliniai šunys, arkliai, ir paauglio svajonėse gyvenantys personažai. Po dvidešimties metų interesai pasikeitė, žvilgsnis pakrypo vidun ir ėmė ieškoti grožio mažuose reiškinėliuose. Tad susilpnėjo poreikis didelių apimčių kūrybai. Tiesiog dalinuosi tuo, ką esu supratusi, ir ypač pajutusi. Kviečiu susipažinti su mano kukliomis eilutėmis.
Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.