***

Iš kur

Tos dainos tampa

Naujom… visą

Dieną širdis panirus

Geruman

Vakaro pienas

Žadina

Miegui… šiąnakt

Sieksiu

Žvaigždės prieangius

Ūkų papėdėse mylimą

Pamaitinsiu… Paskui skrisiu

Žemyn, atgal,

Greičiu be proto… kai

Ryto

Vėsos man plaukus nuo

Veido praskleis

Nusijuoksiu

Supratus

Reklama

sielosmintys

Trumpai apie save. Mano vardas yra Indrė Larssen. Gyvenu Norvegijoje, nors visada sakiau, kad gyvenu dviejose šalyse. Stebėdama jaunus Lietuvos veidus, jų veiklą, kūrybą, vis labiau ir labiau degu noru gyventi Lietuvoje. Gal kada tai pavyks ir fiziškai, bet širdimi aš ten esu. Anykščių krašto žmonės ir tie, kurie tuomet domėjosi jaunųjų literatų kūryba, pažinojo mane kaip «penkiolikmetę, kuri parašė romaną». Tų romanų iš tiesų buvo keturi. Už kalbos vaizdingumą lietuvos rašytojai skyrė pirmąją M.Katiliškio premiją. Paskui stojo ilga tyla. Dabar mėginu grįžti prie kūrybos žodžiu. Tik tuomet mane domino veisliniai šunys, arkliai, ir paauglio svajonėse gyvenantys personažai. Po dvidešimties metų interesai pasikeitė, žvilgsnis pakrypo vidun ir ėmė ieškoti grožio mažuose reiškinėliuose. Tad susilpnėjo poreikis didelių apimčių kūrybai. Tiesiog dalinuosi tuo, ką esu supratusi, ir ypač pajutusi. Kviečiu susipažinti su mano kukliomis eilutėmis.
Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s